Paskutinis skambutis

Paskutinis skambutis – nuostabus įvykis žmonėms, kurie tvirtai žino, ką nori daryti gyvenime. O aš pasiilgstu paskutinio skambučio, pasiilgstu mokyklos. Ten turėjau labai aiškų planą, žinojau, ką ir kada turiu daryti. Namų darbai pirmadieniui, išmokti pirmas “Odisėjos“ eilutes antradieniui, išleistuvės trečiadienį,ketvirtadienį universitetas, penktadienį milijonai galimybių daryti bet ką (išskyrus užsiauginti trečią ranką), bet kur( išskyrus Šiaurės Korėją) ir bet kada( t.y. iki kol numirsi). Praeina savaitgalis, o milijonai galimybių vis dar lieka. Jeigu nori būti architektas – tampi architektu. Jeigu nori uždirbti daug pinigų – uždirbi daug pinigų. Jeigu nori susilaukti vaiko – susilauki. Jeigu nori nusipirkti katiną – nusiperki( ir po to truputį gailiesi). Ir džiaugiesi. Džiaugiesi, kaip nuostabu gyventi ir kaip puikai leidi laiką universitete( arba namie).

Arba kitas variantas: nežinai, ko nori. Darai bet ką. Praleidi savo metus blaškydamasis tarp noro nusipirkti katiną ir susilaukti vaiką, o galiausiai nepadarai nieko. Kiekvieną dieną važiuoji į universitetą, po to grįžti. Ir vėl iš naujo. Man atrodo, tokie žmonės, kaip aš ir tampa universiteto profesoriais arba mokslininkais – nes jie nežino ką daryti ir yra pripratę važinėti į universitetą. Be to, skaityklose tylu, ramu, kai kuriose net gražu.

Ir jei mane skaito bent vienas abiturientas. Arba dar jaunesnis žmogus. Arba šiaip bet kas. Turiu vieną vienintelį patarimą: nedarykit to, ko nenorit. Nesvarbu, ką sako tėvai, nesvarbu, ką sako visuomenė(labai durnas posakis, lyg visuomenė karts nuo karto susirenka ir ką nors sako). Jeigu eini į universitetą su mintimi “nes taip reikia“, o ne “nes taip noriu“, tai geriau visai neik. Nes galiu patvirtinti, universitete ne ką smagiau, nei mokykloje, jei šimtu procentų nemėgsti to, ką studijuoji. Ir tada belieka naktimis lipti ant stogo parūkyti, nes, nors tu ką, nebėra ką daryti.

O tai nėra labai smagu, net jei iš šito paveiksliuko atrodo kitaip.

Viena mintis apie „Paskutinis skambutis“

  1. Ojei as jau vos pemenu mokyklos dienas..Lietuvoje tik 9 klases baigiau ir poto I U.k isvariau tai paskutinio skambucio net neturejau:( Bet prisimenu dienas kai reikedavo kalti visokias Odisejas atmintinai :D smagumynai lol

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: