Vasara, kai mane

Iki šio vakaro man visai nepatiko bliuzas, ir visai nesupratau “prisigeri kaip kiaulė ir groji taip kietai, kaip tik įstengi“, ir galiu kalbėti apie liūdesį nesustodama, galiu apsimesti, kad jo nėra, galiu teigti, kad su juo susidraugavau, kad man nė motais jo egzistavimas, kad aš tokia stipri ir jį nugaliu, bet

vis tiek aš turiu kažkokį defektą smegenyse, kuris man neleis būti laiminga, niekada. Galiu paskambinti dabar gal penkiems žmonėms, jei ne daugiau, ir apie tai pasikalbėti, bet jis vis tiek vienintelis bus su manimi, net jei kalbėčiau, kol panebylėčiau (arba padebilėčiau).

Sapnavau, kad mano pilve atsivėrė skylė ir iš jos išaugo žiurkučio uodega, o iš jos – sliekas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: