love me love me

Išsiugdžiau baisiai prastą įprotį pusryčius valgyti ne namie, o darbe prie kompo. Pirmom darbo dienom buvo pasakyta, kad toks elgesys yra frowned upon. Bet kol kas niekas nesiraukė, tik labai džiaugėsi skaniuoju mano siūlomu paštetu. Ir šiaip, nenaujas, bet dar neminėtas atradimas apie darbą: gali daryt beveik ką nori, supervision levels are so looooow. Kai neturiu ką veikti ir pabosta internetas, einu į pirmosios pagalbos kambariuką matuotis spaudimo. Ar bent temperatūros. Arba žvalgausi pro langus į vyrus iš visokių neaiškia veikla užsiimančių įmonių. Arba apsimetinėju, kad tai, ką darau, matters. Šiaip kai rašiau savo yearly (mistypinusi parašiau tearly, cha) review tai net tikrai kuriam laikui tuo patikėjau. Visgi, labiausiai man darbe patinka žmonės. Ypač tie, kurių labai nemėgstu. Patinka, nes esu priversta gludinti kampus ir mylėti varles. T.y. dalintis laiku su tais, kurių visai nesuprantu. Norėčiau nekęsti darbo, nes tai būtų ženklas, kad kažką darau ne taip ir kažką reikėtų keisti. Reikėtų vėl (kaip ir visą laiką nuo kokios dešimtos klasės) pradėti galvoti, ką noriu veikti. Bet iš tikrųjų tai tenoriu pripažinti, kad man visiškai nesvabi karjera ir su ja susiję pasiekimai. Gan sunku tai žinoti šiuolaikinėj visuomenėj, kai esi priverstas mylėti tai, ką darai, o savo meilę paversti darbu. Gan sunku yra niekaip nereikšti savo gyvenimo prasmingumo.

Pastaruoju metu gan neblogai išeinu nuotraukose. Man rodos, kad taip pozityviai atsiliepia viena mano (energetinė? ezoterinė? savi-įtaigos?) praktika: dažnai, kai žiūriu į veidrodį, prisiversdama pagalvoju, kad esu graži. Ne kad graži graži (t.y. kitiems), bet kad graži (t.y. sau). Nes iš “reikia save mylėti“ aš vis dar neperėjau į “myliu save“. Kas mane stebina, nes visi faktai rodo, kad mylėti save būtų protingas pasirinkimas. Žiūrėdama į save iš šalies matau, kad esu visai kieta: daug jau išmokau, nuolat tobulėju, aplinkiniai mane vertina pozityviai. Bet į meilę, kurią jaučiu pasauliui, savęs nepamirkau. Arba pamirkau, bet laikydama už kulno. Ir tas Gretos kulnas kovos lauke labai jaučiasi. Kita vertus, pats suvokimas, kiek mažai švelnumo sau jaučiu, yra labai naujas, todėl dar visai nedefinytivus. Ta proga:

Šiek tiek sunerimti privertęs įvykis: lipu laiptais, trečiam aukšte prie Nasdaq stovi varpas, pamautas ant kažkokio strypo. Okei. Po pietų noriu parodyti varpą bendradarbiui, bet varpo nebėra. Ar proto nebėra?

2 mintys apie „love me love me“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: