ekshibicija, SEKMADIENIS

Dabartinė blogo situacija man šiek tiek primena laikus prieš kokius septynerius metus: jo beveik niekas neskaito. Žinoma, kitaip nei prieš septynerius metus, dabar jau yra žmonių, kurie skaitytų, jei pakiščiau prieš nosį. Bet aš kol kas nekišiu, labai malonus toks vienišas ekshibicionizmas.

Versdama Filosofijos kursą per šešias ir ketvirtį valandos pirmą kartą (tikrai ne pirmą, bet mano atmintis tokia prasta, kad kone visos mintys man ateina “pirmą kartą“) susimąsčiau apie tai, kad sąmonė nėra smegenys. Ją tikriausiai sąlygoja (taip redaktorė sakyt neleidžia, nors prieš tai viena leido – sudėtinga su tomis redaktorėmis) smegenys, bet, jei gerai suprantu, niekas vis dar iki galo nesupranta, kas ta sąmonė yr, ir, kol neišsivystys dar viena sąmonė, tikriausiai ir nesupras.

Įdomu tai, kad medituodama galiu kone užčiuopti sąmonės intencionalumą: atrodo, kad sąmonė kone pulsuoja ir spurda, verždamasi link objektų. Anksčiau to nejausdavau – dėl to ir įdomu.

Ar aš vienintelė per ekskursijas būtinai turiu stovėti šalia gido; jei ne visai šalia, tai bent ne daugiau nei per porą žmonių? Kitu atveju net nesijaučiu dalyvaujanti ekskursijoje. Ar taip yra todėl, kad man bet kokia interakcija privalo būti asmeniška – jei ir ne iš tiesų, tai bent mano pačios galvoje? Ar taip yra visiems?

kažkodėl namie gert viskio kolos kokteilį atrodo labiau socialiai priimtina nei tik kolą; kita vertus, kame čia socialumas, jei namie esu viena?

3 mintys apie „ekshibicija, SEKMADIENIS“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s