Paskutinis skambutis

Paskutinis skambutis – nuostabus įvykis žmonėms, kurie tvirtai žino, ką nori daryti gyvenime. O aš pasiilgstu paskutinio skambučio, pasiilgstu mokyklos. Ten turėjau labai aiškų planą, žinojau, ką ir kada turiu daryti. Namų darbai pirmadieniui, išmokti pirmas “Odisėjos“ eilutes antradieniui, išleistuvės trečiadienį,ketvirtadienį universitetas, penktadienį milijonai galimybių daryti bet ką (išskyrus užsiauginti trečią ranką), bet kur( išskyrus Šiaurės Korėją) ir bet kada( t.y. iki kol numirsi). Praeina savaitgalis, o milijonai galimybių vis dar lieka. Jeigu nori būti architektas – tampi architektu. Jeigu nori uždirbti daug pinigų – uždirbi daug pinigų. Jeigu nori susilaukti vaiko – susilauki. Jeigu nori nusipirkti katiną – nusiperki( ir po to truputį gailiesi). Ir džiaugiesi. Džiaugiesi, kaip nuostabu gyventi ir kaip puikai leidi laiką universitete( arba namie).

Arba kitas variantas: nežinai, ko nori. Darai bet ką. Praleidi savo metus blaškydamasis tarp noro nusipirkti katiną ir susilaukti vaiką, o galiausiai nepadarai nieko. Kiekvieną dieną važiuoji į universitetą, po to grįžti. Ir vėl iš naujo. Man atrodo, tokie žmonės, kaip aš ir tampa universiteto profesoriais arba mokslininkais – nes jie nežino ką daryti ir yra pripratę važinėti į universitetą. Be to, skaityklose tylu, ramu, kai kuriose net gražu.

Ir jei mane skaito bent vienas abiturientas. Arba dar jaunesnis žmogus. Arba šiaip bet kas. Turiu vieną vienintelį patarimą: nedarykit to, ko nenorit. Nesvarbu, ką sako tėvai, nesvarbu, ką sako visuomenė(labai durnas posakis, lyg visuomenė karts nuo karto susirenka ir ką nors sako). Jeigu eini į universitetą su mintimi “nes taip reikia“, o ne “nes taip noriu“, tai geriau visai neik. Nes galiu patvirtinti, universitete ne ką smagiau, nei mokykloje, jei šimtu procentų nemėgsti to, ką studijuoji. Ir tada belieka naktimis lipti ant stogo parūkyti, nes, nors tu ką, nebėra ką daryti.

O tai nėra labai smagu, net jei iš šito paveiksliuko atrodo kitaip.

Apie knygas

Gabrielius mėgsta Vonegutą. Perkauskytė mėgsta publicistiką. Tekorius kažkada žavėjosi fantastika. Žilvinui labai patiko “Dievo namai“. Mano brolis šiais metais perskaitė vieną knygą – apie pokerį. Mano pusseserė prieš kelis mėnesius man patarė perskaityti vieną iš “Twilight“ serijos knygų. ( Kurią, beje, buvau jau skaičiusi.) Audra dabar visiems prakišinėja Čekuolį. Arnas kišenėj kažkada turėjo “Fiestą“. Aušra skaitė Prustą. Tadas yra perskaitęs visas knygas pasaulyje, o Ainis – tik poeziją. Rimvydas man patarė paskaityti Marso kronikas, ko aš, be abejo, vis dar nepadariau. Ieva turi visą kolekciją “Stringų meilučio ir laižiako“, o ką skaito Laura – net nenutuokiu. Julija mėgsta fanfiction, Rūta Dostojevskį, Mantas N. Su Maksimu I. vis dalinasi savo perskaitytų knygų įspūdžiais.

Turiu pripažinti, kad prieš dešimt metų skaičiau žymiai daugiau.  O tai bent išpažintis. Kolosalu.

Prisėdau ir padariau sąrašą, kuris jungia visas man patinkančias knygas:

a) veikėjai nerūpestingi

b) dažniausiai nuo ko nors priklausomi, bet neturi finansinių sunkumų

c) nežino gyvenimo prasmės, jos ieško, o vietoj jos suranda tik daug meilužių

Ir kiekvienoje iš tų knygų aš galėčiau praleisti likusį savo gyvenimą.

P.S. d) meilės istorija.

kaip gi be meilės istorijos…

Getsbis, didysis

Nešiok kepurę aukso, jeigu patinka jai,

Gali aukštai pašokti? Tai šok dėl jos aukštai.

Kol ji sušuks: “O mylimas auksakepuri,

O šokantis aukštai žmogau,

Turėt tave aš privalau!“

Thomas Parke D’Invilliers


Galiu pateikti ir anglišką versiją, bet ji mane žavi kur kas mažiau.

Then wear the gold hat, if that will move her;
If you can bounce high, bounce for her too,
Till she cry “Lover, gold-hatted, high-bouncing lover,
I must have you!”


Thomas Parke D’Invilliers, Vikipedija sako, buvo Fitzgerald’o slapyvardis ir vieno iš jo romanų veikėjų vardas. O man šis ketureilis( arba penkeilis, priklauso nuo kalbos) yra bene gražiausias kūrinio epigrafas, kokį esu skaičiusi. Arba bent jau gražiausias, kurį prisimenu.

Bonjour le monde!

Ce matin je me suis  réveillé, je me suis approché d’une fenêtre.

Ir sugaišau gal penkias minutes berašydama šitą sakinį.

O iš tikrųjų – atsibudau, pažiūrėjau pro langą ir nusprendžiau išgerti puodelį kavos savo tarpdury. Bandydama nukošti kavą aplaisčiau visą stalą, atidarius duris katinas vos nepabėgo į lauką, kava be cukraus – ne pats šauniausias gėrimas, bet pats gėrimo procesas daugiau mažiau vyko gana romantiškai. Po to mane pagavo įkvėpimas ir aš išpleškinau likusią foto aparato juostelę panaudodama penkis objektyvus. Bandžiau nufotografuoti kiemsargį, bet jis buvo nelabai estetiškas, tad apsiribojau medžiais ir žole. Mianas. Radau mažą megztuką ant palangės. Manau, jį paliko katė. Toks įtarimas kilo, kadangi mama vakar sakė mačiusi katę su megztuku kieme. Aš, būdama labai nuostabi šeimininkė, parsinešiau megztuką ir bandžiau juo aprengti Džiazą, labai gražų kontrastą sudarė jo juodas kailis ir rožinis megztinis (kuris, beje, turi sagų ant pečių ir ant nugaros, labai įdomus modelis, net pati tokio užsinorėjau). Deja, pirmą kartą bandant apsirengti, jis pasislėpė po lova ir po to dešimt minučių neleido savęs paimti į rankas. Antras bandymas buvo sėkmingesnis, bet mano katinas yra ne mažiau protingas, nei ta kiemo katė ir sugebėjo iš karto išsivaduoti iš to megztinio. Nežinau, ar tai labai įdomi istorija. Po to pagalvojau, kad tas megztukas gali turėti blusų( be abejo, gal ir sutapimas, kad man su katinu kažką panižo tuo pat metu) ir išmečiau jį atgal į lauką. Tokie tat mano ryto nuotykiai.

Na, bent jau gerai jaučiuosi.

Bū!

Sąrašas pačių baisiausių dalykų:

Senatvė

Net pačiai keista, niekad anksčiau nebijojau nei pasenti, nei mirti. Turiu dvi teorijas – arba apie tai rimai nemąsčiau, arba anksčiau buvau šimtu procentų įsitikinusi, kad spėsiu nuveikti viską, ką norėsiu. Cette petite idée ima mane už rankos ir veda prie antrosios baimės.

Svajonės

Nebepamenu, kada pradėjau bijoti pastarųjų. Bijau turėti, bijau neišsipildančių.

Bailė nesugalvoja daugiau baimių, bet šitos dvi yra pakankamai didelės. Pabaigai citata, kurią arba pavogiau iš Š. Jasikevičiaus, arba aš nuostabi, nes sugalvojau pati:

Žinau tik sunkų darbą. Jis negarantuoja sėkmės, bet be jo sėkmė išvis neįmanoma.

my baby cares for everything but me

Būna, ateina toks laikas, kai manęs aplink visi klausinėja, kaip laikausi. Ir nežinau, kaip atsakyti, nes tuo metu esu prie pat Gordijaus mazgo perkirtimo. Ir tai nėra gerai, nes mazge susivyniojo daug džiaugsmelių. Ir tai yra super gerai, nes jau greit pradėsiu nerti kitą mazgą. O gal ir kokį šaliką, ką gali žinoti su šituo pakvaišusiu pakvaišusiu pasauliu.

Įdomus faktas – mano telefone ir kompiuteryje laikas nustatytas taip, kad niekada neateina 00:00.