Ce matin je me suis réveillé, je me suis approché d’une fenêtre.
Ir sugaišau gal penkias minutes berašydama šitą sakinį.
O iš tikrųjų – atsibudau, pažiūrėjau pro langą ir nusprendžiau išgerti puodelį kavos savo tarpdury. Bandydama nukošti kavą aplaisčiau visą stalą, atidarius duris katinas vos nepabėgo į lauką, kava be cukraus – ne pats šauniausias gėrimas, bet pats gėrimo procesas daugiau mažiau vyko gana romantiškai. Po to mane pagavo įkvėpimas ir aš išpleškinau likusią foto aparato juostelę panaudodama penkis objektyvus. Bandžiau nufotografuoti kiemsargį, bet jis buvo nelabai estetiškas, tad apsiribojau medžiais ir žole. Mianas. Radau mažą megztuką ant palangės. Manau, jį paliko katė. Toks įtarimas kilo, kadangi mama vakar sakė mačiusi katę su megztuku kieme. Aš, būdama labai nuostabi šeimininkė, parsinešiau megztuką ir bandžiau juo aprengti Džiazą, labai gražų kontrastą sudarė jo juodas kailis ir rožinis megztinis (kuris, beje, turi sagų ant pečių ir ant nugaros, labai įdomus modelis, net pati tokio užsinorėjau). Deja, pirmą kartą bandant apsirengti, jis pasislėpė po lova ir po to dešimt minučių neleido savęs paimti į rankas. Antras bandymas buvo sėkmingesnis, bet mano katinas yra ne mažiau protingas, nei ta kiemo katė ir sugebėjo iš karto išsivaduoti iš to megztinio. Nežinau, ar tai labai įdomi istorija. Po to pagalvojau, kad tas megztukas gali turėti blusų( be abejo, gal ir sutapimas, kad man su katinu kažką panižo tuo pat metu) ir išmečiau jį atgal į lauką. Tokie tat mano ryto nuotykiai.
Na, bent jau gerai jaučiuosi.