Manęs visai netrigerina GymPlius reklama. Nei moteriška, nei vyriška versija. Man ji atrodo neįtikėtinai atstumianti ir aš gyvenime neičiau į jokią įstaigą, kuri save taip reklamuoja, bet ne į mane šioji reklama orientuota, puikiai tai suprantu. Tam tikrus reklamos principus (aka sex sells) aš irgi suprantu.
Visgi suprantu ir kodėl žmones ji trigerino – nes pamačius vien tik moterišką užpakalį su tokiu užrašu tikrai kažkiek užverda kraujas. Bet matant abu kartu juk iškart aišku, kas čia. Čia ne seksizmas, mielieji, čia yra anti-skonis ir anti-vertybė. Ne beskonybė ar bevertiškumas, nes beskonybė ir bevertiškumas dar turi kažkokį ryšį su skoniu ir vertybėmis. Tokia stereotipų vėmalo bala ir bandymas įtikinti žmones, kad jų užpakalis ir šešpakis garantuos jiems meilę yra nu ant tiek praėjęs tūkstantmetis, kad sunku įsivaizduoti, kas galėjo a) užsakyti tokią reklamą; b) sugalvoti tokią idėją; c) patvirtinti ją; d) dar kartą patvirtinti, kad jo, viskas gerai, važiuojam.
Bet putojuosi čia ne todėl, kad man nepatinka dailūs žmonių dvipakiai (užpakaliai) ar šešpakiai. Putojuosi todėl, kad šiandien sėdėjau kavinėje, o šalia manęs – jaunos mergaitės. Tokios jaunos, kad net veido bruožai dar nesusiformavę. Ir kažkuriuo momentu viena sako “nu tai pasifotkinam“. Ir jos išriečia nugaras, papučia lūpas, nutaiso goslų žvilgsnį. O aš galvoju, kelios iš jų supranta, ką daro? Kelios redaguos tas nuotraukas, kad nutrintų ant nosies pūpsantį spuogą ar paryškintų žandikaulius? Kelios gyvenime nors kartą pagalvos, kad gal nepatinka kažkam, nes yra per storos? Per plonos? Per [įrašyk savo tekstą]? Kelios iš jų džiaugiasi tuo, kokios yra, o ne svajoja tapti kažkuo kitu?
Kuo ilgiau galvojau, tuo aiškiau darėsi, kad mane visgi labai trigerina – o labiausiai liūdina – šita reklama. Bet aš nemanau, kad ją reikėtų uždrausti, už ją ką nors nubausti ar praeinant spjauti į ją gatvėje. Manau, kad reikia a) neit į tą sporto klubą; b) mylėt save; c) mylėt kitus; d) sakyt tiek sau, tiek kitam, kad myli. Eat that, GymPlius.
gretaterg.wordpress.com 